Įsipynus į plaukus ramunę,
Per rasotą žolę basa...
Žinau, kad troškai šio kūno...
Atminty ir išliksiu tokia.

Nebuvau tau svajonių mergaite,
Tai skausmingai iškart supratau.
Gal beširdė esu, gal tiktai vėjavaikė,
Kad savy neradau nieko artimo tau.

Aš tokia: sužeista, netikra, svetima...
Ir ne tau, atleisk, aš skirta...