bus dar laikas...

Bus dar laikas. Ir niekas šioj žemėj
Tokio žodžio „klasta“ nežinos.
Prisiminęs jaunystę neramią,
Piligrimas ties rūmais raudos.

Jis gailėsis lietaus ir griaustinio
Ir nors kartais – pilkos darganos.
Jis gailėsis vagies paskutinio
Ir išdavusios vyrą žmonos.

Jis ilgėsis klastos ir apgaulės
Ir negimusių niekad vaikų.
Ir bjauri jam bus šviečianti saulė,
Nuo pavasario vėjo – sunku.

Bus dar laikas. Ir niekas šioj žemėj
Apie blogį visai nežinos.
Prisiminęs jaunystę neramią,
Senas niekšas ties rūmais raudos...
Sibilė