Tylėjime žodį randi,
nelaukdamas laikrodžio mušant –
Vidudienių saulės kaitos,
vidurnakčių juodulio slystant.

Nudyla bevardžiai stabai,
kaitras iškentėję, sulysę –
Vaiduoklių laikai, tu laikai
pavargusią dažnių rodyklę.

Todėl gyveni tarp laikų
naujosios kentėjimų skalės.
Nutyla vargonai, varpai,
net alkanos elgetų kalės.

Praeitum nuogumo gatve,
pralietum save prie koplyčių –
Negimstančių fėjų miške
grybautum, paklystum netyčia.

Šviesoj suvirpėtum balne,
ir būtų baisu, būtum nuogas –
artėja  pradžia-pabaiga
plieno prakaitu dvokiančiam šalty.