Pagaliau aš Vėl vienas.
Vienas. Vienas...

Kaip ilgai aš to laukiau...

Bet dabar man kažko trūksta.

Todėl norėčiau sutikt Tave.
Gal Tu suprastum mano gyvenimą?
Gal tu atneštum į jį ką nors naujo?

O ką Tau galėčiau duot aš?

Nieko. Nieko...

Nebent liūdesį
Ir nuobodžiai kvailas mintis.

Tiek to. Pamiršk.

Dabar pabūsiu vienas.

Juk aš to taip seniai laukiau.

Upė nuplaus mano rankas,
Kurios pajuodo nuo gyvenimo.

O miškas spygliais subadys
                                  mano mintis.
Joms reikia nuleist kraują.

Gera ir bloga.
Priešybių vienybės ir kovos dėsnis.

Tiek to.
Lai būna, kaip bus...