Tyliai verkia už lango mėnulis,
Pina liepom žvaigždėtas kasas.
Jis sapnuoja, kaip leidžiasi saulė,
Kaip jūroj laivas vis kelia bures.

Vandeny liūdi perlai nuskendę,
Neregėję jie niekad šviesos,
Juos netyčia tik bangos suranda,
Negailėdamos savo jėgos.

Pajūry išsibarstę keliai
Jau pradžios niekada nesuras.
Jų ieškos vis dvi širdys ilgai,
Bet neradę ir pėdas pames.