Metus kaip lapus
Nupusto vėl vėjas.
Prie kapo klumpu
Prie savojo skausmo priėjęs.
Našlaitės šypsnys
Toks liūdesiu juodas.
Kaitrioji gyvybės ugnis
Iš ten, iš duobės, pasirodo.
Štai einam vaikystės lanka,
Ir ūkauja vasaros vėjas.
O mamos geroji ranka
Man galvą ramiai glamonėja.