trauka vaiduoklių namo begalinė
tamsioj nakty šnopuoja nežinia
putojančio nešuos adrenalino
kada einu lyg įtampos kine
o rūbai iki žemės susiraizgo –
baltoj rankovėj kruvini lašai
apdujusi iš baimės kaip nuo vaistų
nes akyse – vieni rudens rūkai
galėčiau klykti garsiai, bet dejuoju
tik virpulys viduj – karšta lava
krentu staiga prie Didžio Siaubo kojų –
kad tik vangi išnyktų Rutina