Išeinu...
Atleisk, kad aš Tave mylėjau,
Kad glamonėjau taip Tave karštai.
Atleisk, kad aš Tavęs ilgėjaus,
Iš proto krauščiaus taip dažnai.
Atleisk, kad mintyse Tave turėjau,
Užmigti negalėjau be Tavęs šalia.
Atleisk, kad bučiavau Tave aistringai,
Kas kartą susitikus vis karščiau.
Atleisk Tu man, kad aš verkiau nuoširdžiai,
Kai išsiskirti tekdavo kas kartą vis graudžiau.
Atleisk ir už eiles, į kurias sudėjau
Savus jausmus nuoširdžiai ir painiai.
Atleisk už priekaištus, kuriuos aš reiškiau,
Ir už tą skausmą, kurį Tau teko iškentėt.
Už viską Tu atleisk, brangioji,
Aš išeinu, nes negaliu daugiau kentėt.