Sakai, brangini ir net nebandai prisiliesti
Savo kerinčio žvilgsnio galia paslaptinga,
Nebandei mano delne paskęsti ranka,
Skubėdama bučinį įrėži sielos stikle...

Laikas sustoja po monitoriaus gaubtu,
Kai laukiu aš tavo eilėraščių šėlsmo,
Išjudink mane ir savo jausmus manyje
Atšaldyk ledais ir kavos karštuma išsiliek...

Aš jau senai nebebaltas ir suteptas,
Gyvenimo geismo auka, prakeiktas kančia,
Tai tu manyje dar įžvelgti save bandai,
Aplenkdama sąžinės balso likutį...