Galvą skauda nuo miesto tylėjimo,
Netgi varpinėj varpas nutilo.
Nesimeldžia šiaurys – skausmo vėjas,
Dulkių lietūs begarsėmis pila.

Apsimesiu, kad nieko neskauda,
Kad vitrinoje tapomas atvaizdas.
Išklausysiu pavargėlio raudą,
Nors klūpiu su tyla turto badomas.

Atgailausiu už vakar išvykusius –
Nieks neprašė gėlėto parado,
Nieks neprašė brangiau nei už dyką,
Tik visi iškeliavo Anapilin.

Taip ir stoviu ausis užsikimšęs,
Atsikimščiau – nieko nevyktų.
Susikeiksiu kaip purvinas ginčas.
Negirdėk, ką sakau, aš vėl piktas.