viskas yra gerai:
turiu stogą virš galvos,
vyrą, vaikai bėgioja apie šonus
neturiu kuo skųstis:
šaldytuve visada yra pieno ir dešros
man tikrai pasisekė, labai

tačiau, kodėl kiekvieną dieną vis sunkiau
ir neapleidžia mintis, jog esu muselė,
įkritus į gėrį,
iriuosi kojelėmis, iriuosi,
spoksau akeles išplėtusi

į liūdesio dugną
į liūdesio dugną
šitas buvimas darosi nebepakeliamas

viskas nuobodu
nugenėta
atlikta
aišku:

moteriški hormonai
vaikystėje patirtos traumos