Vienas sudega be dūmų
Apimtas aistrų liepsnos,
Kitas smilksta lig juodumo
Iki amžiaus pabaigos.
Dažnas smilgele siūbuoja
Visą šimtmetį prie kelio,
Kol neužmina kas koja
Ar nekrimsteli avelė...
O kiek įsčiose nuvysta
Skaisčios saulės neišvydę,
Šunkeliuose pasiklysta
Iš purvynų neišbridę!
Taip gal žmogų užsipuolam?
Vis dėlto - pasaulio bamba.
Kito neima ir kuolas,
Kilpoj rašo ditirambus...
Toks ir pekloj išgyvena,
Ir iš š... spaudžia sunką.
Valdžiai nuolankiai mekena,
Ir kaip inkstas taukuos tunka...
O kai skirtas laikas baigias,
Daktarus šokdina smarkiai,
Bet vis tiek - lėtai ar staigiai
Kaip visi akis užmerkia.