Jūros sonata. Finale
**
Žvaigždynais grįžti, angele, galėjau--
Nuplovė bangos sielvarto krantus--
Paklydau skardžiuos, žaliaaki vėjau,
Dabar tik viesulai balti į sielą duš...
O jūra, jūra, kuri mums juokės,
Išbalusi visa draskys bures--
Vartys laivus stichijų baltos lokės,
Kol savo širdį gelmėje suras--
Ir aš sugrįšiu ūkanotą tylumą
Paliesti žiedlapiu vienos šviesios žvaigždės--
Pas savo dangų išsvajotą, mylimą,
O žingsnių aidą jūra tik girdės--
Žvaigždynais grįžti, angele, galėjau--
Nuplovė bangos sielvarto krantus...
***
Didelės bangos kyla ir krenta--
Joms nesvarbu, nesvarbu, nesvarbu,
Kad pakartoja saulės legendą,
Skambina laiko keistuoju varpu
Amžiną pasaką, pasaką mėlyną
Jūros stichijos audringų kerų--
Supas laiveliai - banga pasivėlina
Juos paskandinti...Dievų jie gerų
Šaukias, likimo nasruos panirę,
O jūra saulę varto delnuos--
Staugdama naršo jos baltą girią--
Maži laiveliai laikosi vos,
Didelės bangos kyla ir krenta--
Joms nesvarbu, nesvarbu, nesvarbu...