Nejauti, nematai, kas aplink, kas ką kaip kada ir kur rodo pirštais vis kitur, šaipos, pyksta, muša bėga, bet tavęs tai visai, tai visai tavęs neliečia. Nesupranti, kur pradingai, ką palikai ar atradai, kaip gyveni, ko neturi, ko nori ar negali, kai maišosi geri, blogi jausmai, pragarai, karštis ir liepsna. Kalbi, kai jauti – nesupranti, kuo pavirsti, kas esi, nesupranti, ar geri, ar blogi žmonės čia aplink pyksta, niršta, myli, kenčia, kaip kada ateis ta diena, kai dangus vėl virs žeme, melas – tiesa, skausmas – aistra. Viskas liks tvarkoj, bet tu vis tiek nežinai, nematai, kur patekai, ką tu gavai, atradai, palikai ar likai vienas lyg pirštas, o aš tau ir pasakiau: you are not alone.