Tiki, kad mes priklausome ne sau,
kad mes — tik dulkės laiko smėly,
Ne veltui šitą tau sakau,
Ne veltui akys skęsta mėly...

Ne sau gyvename, ne sau,
Lazdyno riešutų kekelei,
Ne man švies saulė ir ne tau –
Alyvos žydinčiai šakelei.

Tu netikėk – ne mums pasaulis,
Berželio, ąžuolo šakoms,
Kiekvieną rytą teka saulė
Tik rugio varpoms geltonoms.

Ne sau gyvename, ne sau,
Pasaulis sukas ne dėl mūsų,
Bet savo pėdą palikau,
Ji jums skirta, ji liks dėl jūsų.