Įklimpau į mažą pelkę. Sunku atsiplėšti, o noras padaryti, ko nesu – begalinis. Dabar susimąsčiau: esu gera aktorė. Ir dar vienas dalykas – per pastaruosius metus sparčiai pasikeičiau. Iš tiesų, per kelias dienas žmogus gali pasikeisti labiau nei per visą gyvenimą. Galbūt nevertėtų išsigąsti. Išsigąsti savo abejingumo, to keisto pykčio niekam arba tuščio džiaugsmo. Laimė tapo jau nebe tokia lengva, kaip anksčiau, paauglystėje. Peržengusi dar vieną etapą, kurio pavadinimo nežinau, jaučiuosi visiškai nepažįstama. Tik nesitikėjau, kad tai vyks taip greitai.
Smilgstantys pelenai krenta pro langą, o aš, žinodama, kad deginu savo sielą, tik tenkinu užsispyrusį ego, manydama, kad kada nors pabusiu.
Tai ne sapnas. Ne sapne žmonės moka delnais nusivalyti ašaras.