miniai
pasikinkiusi lyrą
tykiai it snaigė
būtį rimuoju...
nuplėškite garbę
braukykit rankraščius
tik leiskit nors minutei
pasijusti poetu
leiskit išrašyti eilėmis
dienų varveklių dingtį
naktų sonetų gausmą
kol mūza sėdi prieš akis
pasikinkiusi lyrą
tykiai it snaigė
būtį rimuoju
tik leiskit nors
sekundei būti poetu
kol saulabrolis guodėjas
sesei nepažadėjo
parduoti eiles vėjui