*
Meni, liepsnodavo svajingai angelai
Į gelsvą žemės liūdesį įskridę--
Sparnai traškėdavo elegiškai ilgai...
Ir grįždavo jie vėl žvaigždynų šyde

Į debesį dangaus pro faraonų piramides,
Pro Tylą miegančių šviesos kalnų--
O pats vyriausias, žvaigždėmis pražydęs,
Apsvilusiais sparnais ir liko prie namų

Mano griuvėsių slenksčio...Rauda mėtos
Dabar ten žiemą net iš po sniegų,
Nuodėguliai baltuos pusnynuos mėtos
Mano svajonių nekaltybės ir speigų--

Smaragdai, padabinę karuselę,
Planetų, sukas kosmose ratu--
Žvaigždynuos vyšnios žydi,kaip pašėlę
Su mano baltu liūdesiu kartu--

Meni, liepsnodavo svajingai angelai
Į gelsvą žemės liūdesį įskridę...