Ketvirtasis Laiškas Ponui Laiško Skaitytojui
Taip, čia aš. Nemeluok, jog nežinai kas aš. Juk prisimeni Poną Laiško Rašytoją? Jei taip- prisimeni ir mane. Ai, tiesa- labas. Atsiprašau, šiandien aš per geros nuotaikos ir vis ką nors pamirštu. Bet geros nuotaikos niekada nebus per daug, tiesa? Nujaučiu, jog pasakai „taip“. Intuicija. Tiesiog.
Beje, ar mėgsti skaityti? O dabar Intuicija man nieko nepasako...Matai, teiraujuosi nes tai mano vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų...Ne. Meluoju. Mėgstamiausias užsiėmimas.Matai, koks aš meluojantis žmogus? Ir vėl meluoju- kaip Tu gali matyti? Taigi, reikia suformuluoti savo klausimą geriau. Ar perskaitei koks aš meluojantis žmogus?- va šitas klausimas tinka. Bet koks skirtumas, vis tiek Tau rašysiu „matai“. Juk atleisi? Et, na ir kvailas aš žmogus-( dabar Tu jau turi mano dvi blogybes) rašau, nors ir negirdžiu atsakymo. Bet kvaili žmonės į tai visiškai nekreips dėmesio ir toliau klausinės, o galimus atsakymus pasakys tik Nuojauta. Būtent toks žmogus aš ir esu.
Tiki vaiduokliais (ir vėl atsakymą išgirsiu tik iš savo nieko nežinančios kvailutės Nuojautos)? Yra labai daug pasakojimų apie juos. Meluoju. Labai labai labai labai labai daug. Aš nelabai tikiu visais tais pasakojimais ir pačiais vaiduokliais. Manau, jog kai žmogus miršta, jis stoja prieš Dievą, o Jis sprendžia iš darbų. O vėliau, kai pakalba ponai darbai, žmogus keliauja ar į pragarą ar į skaistyklą ar į dangų. Na, iš viso to sužinojai, jog aš- tikintis žmogus. Ir neapsikvailinai. Aš tikrai tikinti asmenybė. Na, gerai, jei jau pradėjau apie save, tai greit baigiu, nes apie save kalbėt ar rašyt nemėgstu.
Nors šiandien nebelijo... Bet mano džiaugsmui greit bus galas- rytoj ir vėl lis...Nors, bendrai, ką aš žinau? Orų prognozės gali būti blogos. Ne, dabar meluoju ne tik Tau, bet ir sau...Dabar tokie laikai, kad lengva nuspėti orus. Visokie prietaisai padeda. Taigi, orų prognozės visada būna teisingos... Ne. Meluoju. Orų prognozės dažniausiai būna teisios, bet jos irgi gali sumeluoti...Ai, baigsiu apie tuos savo orus, kitaip prisapaliosiu tų nesąmonių pilną laišką ir Tu, mano mielas, skaitysi tik mano kvailos, nieko nenutuokiančios Nuojautos, nesąmones.
Bet juk šitie Tau skirti Laiškai trumpi. Šis bus irgi toks pat...Tu tikriausiai nori ilgesnių? Bet matai, aš irgi pavargstu ir amžinai rašyti laiškų negaliu. Taigi, tikiuosi šis pasiteisinimas bus Tau įtinkamas, nes jau norėčiau atsisveikinti...Tik nepyk, prašau. Pyktis man nepatinka...Na, gerai, jau gana. Mano nesąmonių galėsi paskaityti kitame laiške, o dabar- Iki!
Ponas Laiško Rašytojas.