Rašome pasąmonėm nesąmones
Įmantrumą pigų pasitelkę,
Laužom formą – lyg atrandam savitą,
Iš tiesų tik taškomės fragmentais.
Žodžiai raitosi, norėdami pasprukti –
Juos rikiuojam lapuose suženklinę.
Ir eilėraštį traktuojame kaip lygtį,
Kaip metalo ir medienos rentinį.
Po ilgų diskusijų pavargę
Ieškom atgaivos poezijos pavėsy...
Tik pašaipios frazės akį merkia,
Čirkšdamos eilutėse spragėsiais.