Jau nebenoriu aš nei vyno, nei šampano,
Ir tos karčios degtinės aš daugiau nenoriu.
Verčiau išgersiu vandenėlio iš po krano,
Ir užsikąsiu sausu žemės moliu...

Ir nebereikia kartaus cigaretės dūmo,
Tegu tabakas niekad nebegrauš akių.
Aš noriu laisvės, pavargau aš nuo artumo,
Todėl viena į ateitį iš nežinios lekiu.

Tegu manys, kad aš keista, bjauri, bevalė,
Tegu pasmerks, mintyse gal prie kryžiaus kals.
Bet aš žinau – pasiėmiau jau savo laimės dalį,
Ir sąžinė manoji liks saugi, ji niekad neužšals...

******************************
Ateis pavasaris, aš žibute pražysiu,
O vasarą tekėsiu upeliu melsvu.
Gal rudenio grožybių neišvysiu,
Bet žiemą belsiu snaigių varpeliu...