Aš kačiuką turiu, o tu – tigrą.
Mes panašūs  – ar tu supranti?
Aš net sapną sapnuoju netikrą,
Kad abu mes tokiais sutverti.
Aš siaučiuosi apsiaustą ugninį,
Tu – lietaus sūkurių apsiausty.
Mes net kalbamės rytą ankstyvą
Ir užmiegam bekraštėj nakty.
Kartais skaudinu luošą benamį,
Kartais bėgu nuo žodžio rasos,
Bet slidžioj pakelės panoramoj
Tavo surastas ego paguos.
Tu į valtį norėsi įlipti,
Aš irkluosiu su irklu plačiu –
Net vaikydami sujauktą mintį,
Atsidursim prie geismo srovių.