.
.
.
Nurieda mašinos

Ir dega. O mes

Katutėm suskambam

Turto atsargos nyksta,

Taip širdys vėsta.

Žvilgsniais sprogdinam

Lempučių briaunas.

Epitafijos krenta

Nuo sienų ant lubų.

Emigruojam, matyt,

Ir mes su jomis.

Vardan Dievo Tėvo.

Ir Sūnaus.

Ir Šventosios dvasios.

Kabosiu palubėj

Kolei rasim namus.