Ak, tu mano pasiutus avele!
Ir vėl tu visa susitepus grįžai,
Kai kelrodės žvaigždės atnarpliojo kelią,
Žadėjai išlikti švari amžinai.

Švari išlikai. Iki pirmojo liūno.
Verčiau pasroviui, nei įnirtingai prieš srovę!
Nepažįstu aš to filantropo galiūno,
Kurs nuodėmes kaip baobabus išrovė.

Ak, tu mano pasiutus avele!
Vėl purvinas muilas, o tu vėl švari…
Vėl spindinčias garbanas truputį gelia,
Kiek šįkart išliksi švari tu kely?..

2007 07 01