iš tykaus stingulio,
iš nebūties skverų
prijaukiname
it aklą kačiuką
                    praeitį.
ant dulkėm nugulusio
dienų rojalio –
užverstos natos
ir tavo atošvaita
                vos matosi.
ne per daug
mudviem atseikėta.
vaškiniu veidu
                  skendi naktis.
lūpose užmiega neištartas:
– per mažai, mažyt.