4. Lyrinis herojus
Nejau Tau atrodo pykstamės? O patikėki – ne,
Mes vienas kitą dar menkai pažįstame...
Nereikia tildyti manęs dėl kažkieno ramybės,
Jei tiesa gali gimt mūsų ginče...
Tada žinosime pareigas ir savo teises,
Kurių tu nenujautei, o manęs neišmokei.
Svarbiausia, juk tai mums nė kiek nekainuos,
Būsim pavyzdžiu tiems, kas dar ieško savęs.
Jei kaltinčiau, tai tik už tai, kad nieko nenuveikei.
Išsiaiškinsim, ką padarei dėl vienadienės šlovės.
Tik žinok, kad tu vienas, ir įvertink jėgas.
Mūsų daug, ir mes konkrečiai neatsakom.
Nejau bijai, tiek visko gyvenime matęs,
Nejau nebenori ištverti tai vėl?..
O tu vienas ir atsakomybę neši pats sau.
Tik už tai, ko tikėjos, o tu – nesuspėjai...
Jei sujungs mus į vieną, tai amžiams,
Tu dar tikies sugrąžinti mane sau?
Jei skirtis, tai skirtis linksmai, kūrybingai,
Nors skyrybų nauda ir aš abejoju...
Pabandome rasti tą vieną teisybę,
Nors žinau, kad tu dar teisingumu tiki...