jis man nerašė apie tai
kaip naktis praryja vidų
ir tik paskui prilimpa prie šlapio kūno
kai pabundi iš amžinų sapnų

ant paskutinio popieriaus
etikečių nuo vyno
laikraščių kraštelių
neliejo kaip
suaimanuoja raktas spynoj
tarsi moterys –
gražios /mylėtos/ buvusios

neatsiųsdavo savo kvapo
įsigėrusio į pašto ženklus –
mintim apsunkinti dūmai

jis man nerašė laiškų –
nemokėjo raidžių –
aš – skaitymo