Pasaulio sutvėrimas.10
*
Dainuojanti giria baltai
Po Tavo Kojom...Tolumoje
Gyvybės ošia pamatai--
Pirmykštis molis žaižaruoja
Geismu prabilti kaip žmogus
Su dieviškąja aureole--
Vėjelio gūsis atsargus
Prabėgo žiedlapiais...Nupuolę
Žvaigždžių šešėliai nuo dangaus
Baltuoju nerimu pragydo--
Tvėrėjas pasaką nuaus--
Iš nebūties tauriausio šydo !
Dainuojanti giria baltai
Po Tavo Kojom. Tolumoje...
**
Stebuklo slenkstis ir dagys,
Lyg šerkšno rūmas pražydėjęs--
O Tu žinai jau - nepagis
Nei rudenio šalna, nei vėjas
Su perplėšta širdim...Žaibais
Dar pasipuoš bedugnių auros,
Bet trupantys krantai jas teis
Ir suledėję dienos šiaurios
Laikys nuodėgulį aukštai,
Kaip būgną virš gyvybės ratų--
Pravirkstam gimę mes už tai--
Rauda nuplauna kelią platų
Per žemės širdį ir gelmes--
Per atminimo odisėją
Į šventą žemę grįžtam mes,
Apsikabinę baltą vėją--
Stebuklo slenkstis ir dagys,
Lyg šerkšno rūmas pražydėjęs...