Pasaulio sutvėrimas.7
*
Baltos gėlės, šaltos gėlės,
Ne lelijos
Iš jūružių, marių kėlės,
Tylios vijos
Ant šaltų kristalų ledo
Pirmapradžio--
Baltas rytas pasigedo
Žemės Medžio--
Jo plačių šakų ošimo
Kraujo žalio--
Žemės pirmos gėlės rymo
Prie darželio
To vaikystės baltaledės
Pro obels šakelę,
Kur mane saulutė vedės
Į svajonės kelią--
**
Kai mano giesmę apvis
Baltas laukų varputys--
Ledo kristaluose vis
Žiedo stebuklą rašys--
Pirmojo žiedo gaubly
Guoboje skausmo delčia--
Karklo dūdelės toli
Lauks nemunai paslapčia--
Ir nuaidės virš bangos
Ašara skliauto aky--
Vieversį ledas paguos,
Jis pasiklaus, ko verki,
Mano dangau, o dangau,
Rudenio ašara tu,
Juk aš tiktai sugrįžau
Balto stebuklo krantu--
***
Supa linguoja žiedą balčiausią--
Jis neregėjo skausmo akių--
Pirmąją gėlę pasaulio prausia
Lietaus ir vėjo sapnas sykiu--
Dažnai sapnuoju ir aš tą gėlę--
Baltojo kranto tylūs laukai,
Šventų ąžuolynų miškai prisikėlę,
O Dieve gerasis, Tu juos vis lankai--
Suklupęs meldiesi po ąžuolo aidu
Ties žvyrduobės slenksčiu skeveldrų griūty--
Ir prateka amžiai šventu Tavo veidu,
Ir marių baltųjų bangelė arti
Vaitojančių pėdų Tavųjų prabyla,
Kaip aukuro dūmas virš ainių širdžių--
Ar pirmojo žiedo aš paliečiau tylą,
Kad ledo kristaluose giesmę girdžiu!?