tau

liko įskilusi nuoskauda
liko laukimas
o tavyje įsikūrė
gal žodis
gal visas koks
pasakojimas
liko įsakmus
nerašyk

kaip nerašysiu aš
kada mes šypsomės
kada mes verkiam
iš liūdesio
gailesčio
spengiančios
nykios vienatvės
kamuojami

kaip nerašysiu aš
kada gyvenimui
slenkant pro šalį
tu esi ta
kuri gali būt
uostas
nurimusiai širdžiai
priglusti
sugrįžus
mundus