praeitą rudenį nelijo
tik išdužę vandenys
užsūpavo pėdas

šįkart vėjas mus verstų
tartum kauliuką tiek kartų
kol iškristų visos akys ėjimui
o medžiai suaugtų drevėmis –
per mus kiaurai šakos –
ir net lapai dienas spėtų
užkloti po tūkstantį kartų

bet kaip ir praeitą rudenį
Dievas išsibarstęs o mes
neturim sėklų lietui