Lieki kokia būsi...

Nesakyk, man daugiau tos tiesos –
kad svetimo skausmo nebūna...

Liki rakštim svetimom abejinga,
juk jos skauda ne tau – svetimam...

Nesislėpk nuo savęs po eilėraščiais,
jie tuo kiauresni, kuo yra dažnesnis...

Išmoki apeiti svetimą skausmą
lyg jis būtų tavo, bet kitų akyse...

Išsakyk jį visiems, kam tai nerūpi,
Ištirpk svetimų komentaruose...

Žinau, ne tokia Tu esi ir buvai,
bent jau man lieki – kokia būsi...

Tavyje mačiau nuosavą džiaugsmą,
kurį tu išsireiški geriau už mane...

Pameluok man, kad esi tu laiminga,
patikėjęs apdovanosiu viltim nemirtinga...

Jei tau liūdna – pralinksmink kitus,
ir pasaulis priims tavo skausmą...

Lyg tai pokštas likimo žiaurus,
nenutikęs kitiems, ir ne Tau...
Baltas lapas