Pavydas

Išdžiūvę skaudžiai –
nuo karščiavimo sukepę tavo lūpos,
o akys sustiklėję šypsosi ir
vienas lašas.
spindintis gaivia vėsa.
lyg ant išdžiūvusio suskeldėjusio karšto molio grumsto.
                      
Rasos seselės bučinys?..

galvojau lauki
taip skubėjau – atėjau suvilgyt jų,
bet jau matau, kad ...
                   Palieku tave.


               Likimas

Takai, takeliai, takučiai
kryžiuojasi, kertasi, tolsta,
išnyksta ir vėl atsiranda –
vaikštau gyvenimą savo delne...
Kas jį užrašė,
kas jį išmynė? –

Vienas
be rankų
vaikštau.


       Derybos

– Neparduok manęs, – prašo
pavasario murzinas sniegas.

– Negaliu tavęs nupirkti, –
atsako pavasaris.



Pomirtinis gyvenimas

Skamba žvaigždės tylą judo ežero paviršiuje
melduose snaudžia lynas – sapnuoja.
                          Didelį dangų.





2005-10-20