prisidengusi
debesų vualiu
droviai šypsosi
mėnulio pilnatis
rausvu dangum vakariu
nebegrįš paklydusi
Rasos naktis

trumpos nakties tyloj
prakiurs dangus
atleidimo žvaigždėmis byrės
visus aušra išduos
ir skils akmuo kaltės
prie slenksčio
tačiau už durų
mūsų jau nebus

kažkur daina
kažkur rauda
viltimi supinti
vėl plauks upe vainikai
o laužo liepsnos
kibirkštis vis segs
dangaus fone
papartis paslaptim
dar metams pasiliko