Prikelk mane, kai laikrodžiai pavargs skubėję,
Kai nebesmaugs jau kaklo artimo ranka.
Juk neprašau tavęs sugaut šiaurinio vėjo
Ir uždaryt į saulės skersgatvius nakčia.

Prikelk mane, jei žemė net senatvės nesulaiko,
Ir jei tinklinės kojinės gėdos nemaskuos.
Tik neprižadink nuodėmėm skylėto laiko,
Kreivom žvaigždėm įsiūdinto skliautuos.

Prikelk mane, kai bangos ims riedėt nuo kranto,
Kai kregždžių sukarpytas ims byrėt dangus.
Pasaulio pabaigos tik laikas nesupranta.
Bet Tu... leisk dar gyvam pabust.