*
O Begalybės Paslaptie, ar pasaką regiu,
Ar debesys sapnų padange skrenda--
Virš sidabruojančių gelmės tylių akių
Pasaulio sutvėrimo šventąją legendą

Man piešia vizijos banga laki--
Ant usnių skardžio vėjo arfa groju...
Pasaulis spindi Viešpaties Aky,
O angelas man gieda apie rojų.

...Ir demonas šalia man kužda – pragarai
Viešės šalia visokių žemės rojų--
Chaoso dūmas rėkia – negerai
Per skardžių švilpesį eilėraščiu važiuoju--

O Begalybės Paslaptie, ar pasaką regiu,
Ar debesys sapnų padange skrenda...


**
Ištiesęs ranką ištarei Tu – Tebūnie--
Ir Žodžiui Tam pakluso Begalybė!
O dieviškosios paslapties ugnie,
Tavo šventos minties Aušra beribė...

Šviesa ištrūko, upėms išsiliejo--
Atskyrei Ją nuo nebūties, tamsos...
Po Tavo Delnu nešaukė dar vėjo
Melsvieji vandenynai, nei rasos

Nebuvo dar, anei gyvybės lašo--
Tik Pirmapradė džiūgavo Šviesa!
Balčiausioms upėms sruvo Ji, negeso--
Stebuklu brėško Visata visa,

Ištiesęs ranką ištarei Tu – Tebūnie--
Ir Žodžiui Tam pakluso Begalybė...