Skliaute kažkas išbarstė ašaras žvaigždžių,
Akla rauda sudrumstė ramybę žiburių,
Dykumoj tamsos paklydo vieniša širdis.
Jai žvakė tyliai šnabžda:
                       – Ten rytuose – viltis...

Išties aušra baltąsias paklodes:
      Pabus širdis,
            Išskleis palūžusius sparnus viltis.
Pakils pro debesų rūkus
Ir saulei ant delnų pažers
Nuo žvakės nukabintus vaško karolius.

Vaškinės ašaros ištirps –
Ryto virpesy
Trapi simfonija svajų...