*
Gal žiedlapiais žvaigždžių verki
Virš begalybės, skardžių ūko--
Rudens šarmojančioj aky
Būties širdy styga nutrūko--

Bet Tu eini,eini,eini,
Nors debesys jau negyvi,
O Tavo žingsniai tokie lengvi,
Kad atsispindi vandeny

Ir mano sieloj paslapčia
Jie rado balto žiedo aidą--
Pražydo usnys lyg kančia,
Besrūvanti per žemės žaizdą--

Juk tvėrei džiaugsmui,meilei ją--
O skausmas sužydėjo vienas...
Klastos ir pragaro gija
Suvilgė kosmoso blakstienas--

Gal žiedlapiais žvaigždžių verki
Virš begalybės, skardžių ūko?