Nekenčiu vardų!
Ypatingai šventųjų:
Pro langą nuolat spokso
Išpuikę Jonai,
Pasileidę Petrai,
Nusižudę Juozai,
Svetimi Laurynai,
Nepažinti Mykolai,
Negimę Lukai.
Ir išsvajoti,
pačios susikurti Pauliai.
Žiūri ir grumoja pirštais,
Kai ir vėl bandau nusidėti.
Skaičiuoja mano klaidas
Ir žada nuodėmių atpirkimą.
Tačiau nesako kainos.
Nesutinku...
Bijau... priešinuosi...
Žaidžiu su likimu,
Pratinuosi prie ugnies.
Nors žinau, kad pragare ledas –
Kiekvieną naktį stingdo šaltis...
Užskleidžiu užuolaidas,
Paskęstu tamsoje.
Lieka tik šešėliai.
Sklaidosi... dingsta...
Ieškos kitos aukos –
Ras!
O jei įveiks,
įrašys po manuoju vardu –
numeriu du.