Aš nežinau, ar aš čia dar sugrįšiu?
Aš nežinau, ar dar manęs čia lauks?
Nors dienos bus ne tokios ryškios,
Kaip čia – kur buvo tiek alaus…

Čia buvo taip nuostabiai linksma,
Nebuvo niekad liūdna ir nyku.
Bet dienos bėga ir negrįžta.
Tai tik etapas – o aš juk einu…

Kaip liaudies išmintis kartoja –
Gyvenime juk reikia viską išbandyt.
Kad kada nors galų gale sustojęs,
Turėtum progą viską apmąstyt.

Kad kada nors kažko nesigailėtum.
Kad kada nors nebūtų dėl kažko skaudu.
Kad negalvotum, jog tada galėjau,
Ir kad nebūtų gaila bėgusių dienų.

Ir viskas, kas yra, kas buvo – gera.
Nesąmonė – jei sako kas ne taip.
Juk kartais net didžiausias blogis geras,
Nes viską apverčia kažkaip kitaip.

Ir vėl kitaip gyvenimas vingiuoja,
Ir vėl darai kažką ne taip…
Nesutinku! – Tik taip mes jojam
Link Saulės vartų įvairiais keliais.

Ir šie keliai, ir skersgatviai,
Ir aikštės, kuriose pastovėję, vėl pirmyn.
Ar gotikinės, ar pakvaišę –
Sueis, kaip sakė, Romoje visi.