Žinia nusmelkė širdį –
Jau anapus esi.
Skausmas sielą pravirkdė
Netekties virpesy.

Nejutau, nežinojau,
Kad pasauly anam
Mano meilė pirmoji
Atitekus kitam.

Mintys grįžta į Kauną,
Panemunės šilus,
Kai glaudžiau tave jauną
Toks ūmus ir švelnus...

Mintys kūlvirsčiom skrieja –
Kaip toli ta diena:
Einam Laisvės alėja –
Aš ir tu, dar jauna...
---------------------------------
It perkūnas žinia:
Tu tenai jau, anapus...
Krečia šiurpas mane:
Kokie esame trapūs.