Ant betoninių išdžiūvusių kalvų, visas jėgas sukaupęs
Augo juodalksnis po dideliu ir aukštu dangumi,
Balta valtele mėnulio sraigės vynuoginės plaukė,
Lūkestį lengvai  be skausmo svirpė naktyje svirplys,

Nusklendė naktis, lyg gyvas paukštis - brėško -
Rytuose dangus pasirengė žydėti rožinėm mintim,
Bet nebeišlaikę trūko Laiko koordinačių išsausėję gijos,
Visos susivedusios sekundėje ties juodalksnio šaknim.

Sraigės kišo juodus ūselius ir čiupinėjo orą,
Čiupinėjo tylą - jau nutilusias svirplių mintis,
Juodalksnio šaknis paleido paskutinę Laiko giją -
Tyliai sušnibždėdama betono kalvai:
saulei tekant lis....







2006 m. sausio 2 d.