Širdis nepaklūsta įsakymui. Ieškojau toli aukso, radau tik šviesos atspindžius. Koks aš žmogus? Kažkodėl čia pasilieku ir mindau kitų principus. Kiek dar jie mane laikys? Gal nerasiu sau tinkamo kelio – nepastovumas graužia akis. Noriu pykti, taip smarkiai duoti antausį pačiam artimiausiam žmogui – sau.

Aš – nukritęs pumpuras.
Aš – vanduo mirusių gėlių.
Aš – stiklas dužusio lango...
Aš – vėjo pasiilgęs paukštis.
Aš esu niekas.

Bet man reikia erdvės.