Iškalbinga tyla

sustosiu prie elgetos
paklausiu kaip sekas
klausysiu išminčiaus žodžių

jis tyli ištiesęs delną
akys žvelgia į tuštumą
į saulėlydžio apšviestą kryžių

man nepažįstamos
raukšlėtos veido vagos
pajuodusių panagių bakterijos
sulipusių plaukų kvapas

jis kvepia nepažinta išmintim
liūdna melodija
nesrauni yra pažinimo upė

jis šypsosi ištiesęs delną
akys žvelgia į vienišo medžio pumpurą
į žvangantį centą
vaikas