Saldžiai myliu, ir nieko man nereikia.
Tegu nors vėjai devyni prakeikia.
Nebaisios pūgos, uraganai, lietūs –
Greta tavęs kitiems nelieka vietos.

Ach, mylimasis, saldžiai net alsuoju.
Manasis prince, vien tavim gyvuoju.
Nuskynus saulę, tau ištiesiu ranką –
Kokia nesąmonė, tačiau žinau, jog verta.

Saldus gyvenimas, saldus likimas
Ir vėl kvailokas tapo mano rimas.
Bet taip gražiai gražu aplinkui –
Spjaukim į akį šiam pasauliui pilkui.

Saldu saldu aplink, saldu.
Tad pagalvokim – ko man taip skanu?
Gal nuo tavųjų mėlynų akių,
O gal nuo lūpų, suveltų plaukų...

Ech.. nekankinki, troškuly,
Pagirdyk meile, kutuliu širdy.
Palieki sausrą galvoje,
Nors ko mąstyti, jei kvaila?

Myliu, mielasis prince, aš tave,
O to saldumo – niekaip negana.
Daugiau mūs meilei nieko nebereikia,
Sakau, kad netelpa, ir baigta.