Kai akyse – vien plynas laukas,
Vien plynas laukas jūros tarp bangų,
Maža valtelė – tavo draugė,
O su drauge juk nebaisu.

Ir vėl tamsa apglėbia žemę,
Tu – tik žmogus, tad šviesti negali...
Gal švyturys parodys kelią,
Bet pabaiga – bauginančiai toli.

Dešimtą kartą dykuma sapnuojas.
Fantazijai nėra ribų.
Maža valtelė – tavo draugė,
Tad neieškoki svetimų.