Aš – tik mažytė vakaro vėsa –
Rasos lašytis žolėje.

Gali sumindyt ir sutrypt,
Gali pernakt delnuos laikyt.
Gali grožėtis – aš tikra,
Mėnulio pilnatį išgėrusi rasa...
Gali paniekinti arba nekęsti,
Gali naujai mane atrasti!
Arba net neieškok, tiesiog užmik –
Aš laikina – ir tu manęs nerasi ryt...

Gali mylėt, gali tikėt –
Gamta nelinkusi apgaudinėt!
Galiu tau ašara nukristi,
Galiu šuke širdy pavirsti,
Galiu ištirpti tavyje,
Galbūt tau per menka tokia auka?

                   Pabūk su manim šiąnakt žolėje...