VĖL...

Vėl rytas, ir klausimų šimtas nubudo.
Vagoja vėl nerimas veidą.
Vėl krinta ant žemės šešėlis Judo,
Ir pyktis įtūžęs seilėmis svaidos.

Vėl sąžinė drumsčias, širdys vaitoja,
Broliai tarpusavy pešasi,
O tiesai melas vėl kiša koją,
Ir kipšas sieliūkštę nešasi...

Vėl kyšiai, skandalai, žudikų dūriai,
Paskalų srutos ir kraujas liejas
Per visą kraštą, žemėj ir jūroj.
Griaudėja šūviai šventajam Betliejuj.


Sodininkas