Žemės meilė

Tik žemė yra ta kuri
Jausmų niekada neišduoda
Ji juos atplukdys bangomis
Per žvirgždą, per smėlį, per gruodą

Tik žemė ir kartais širdis
Kabina nuplyštančią giją
Sugijo randai ir naktis
Senokai bučiuoja jazminą

Tai katžolės ir lubinai
Už priegalvį šįkart sugulę
Ak žemės lėti vakarai
Nežemiškas paprastume

Ak vėjas, ugnis ir vanduo
Prie kryžkelės kryžiai išgulę
Mojuoja žaliaisiais sparnais
Visi kas tik prietemos turi

Užklokit tekėjimą sielos
Dabar juk diena... ne naktis?
Krūtinėj nevartomas šienas
Akyse dangaus judesys
Toltik