– Gal galima pieno trims? –
Paklausiu tyliai padavėjo,
Sėdėdama viena prie baro.
Dar medaus. Sutirštintas
Saldumas leidžias rūku
Ant miesto, užklodamas
Žoles smulkia rasa, kurios
Burbulus rinksiu eidama
Namo, gal grįšiu, o gal
Šiąnakt skęsiu Neryje ir
Tavo glėbyje. Tik ryto
Raudonis budins ne mažus
Paukščius, o mus po baltu
Tiltu ant žolės sugulusius
Ir turistų lankomus kasdien.
– Man dar pieno, mano
Padavėjau...